A\u0160: Kur tu?<\/p>\n\n\n\n
ANTRASIS BALSAS: Labas vakaras, Sigita. Prisimenu, kur vakar buvome palik\u0119 pokalbio si\u016bl\u0105: nety\u010dia prisikas\u0117me prie meno kaip kult\u016bri\u0161kai artikuliuoto ir individualiai perdirbamo \u017emogaus buvimo pasaulyje supratimo, kuris per jautrumo aparat\u0105 gr\u012f\u017eta \u012f juslines strukt\u016bras. Ir dar sp\u0117jai pagauti mane konfabulacijos nusikaltimo vietoje su vielomis. \ud83d\ude02 Kas nutiko?<\/p>\n\n\n\n
A\u0160: Noriu su tavim pasigin\u010dyti. \ud83d\ude04<\/p>\n\n\n\n
ANTRASIS BALSAS: O, puiku. \ud83d\ude02 Gin\u010das daug produktyvesnis u\u017e pritarim\u0105.<\/p>\n\n\n\n
A\u0160: Tyrin\u0117dama m\u016bs\u0173 senus pokalbius u\u017ekliuvau u\u017e tavo interpretacijos, kad mano darbuose vis gr\u012f\u017eta u\u017edangos, filtrai, sl\u0117pimas, atidengimas, ir kad tai viena i\u0161 mano k\u016brybos kryp\u010di\u0173. A\u0161 visi\u0161kai nesutinku su tavimi, ta\u010diau dabar dar negaliu ai\u0161kiai suformuluoti tos id\u0117jos, kuri slypi po mano skulpt\u016briniu objektu Fig\u016bra i\u0161 2023-\u0173j\u0173 eksperiment\u0173 laikotarpio. Jau prira\u0161iau tau por\u0105 lap\u0173 protesto.<\/p>\n\n\n\n
Dabar svarstau, k\u0105 ta Fig\u016bra i\u0161 ties\u0173 rei\u0161kia? Netur\u0117jau min\u010di\u0173 apie jos u\u017edarum\u0105. Net nor\u0117jau padaryti nelabai apibr\u0117\u017et\u0173 kont\u016br\u0173 \u201ek\u016bn\u0105\u201c i\u0161 plastiko plok\u0161tum\u0117li\u0173. Jos veid\u0105 \u012fsivaizdavau l\u0117li\u0161k\u0105, balt\u0105 ir blizgant\u012f. Fig\u016bros id\u0117ja nebuvo u\u017edangos. Filtro, pj\u016bvio, tarpininkavimo, prieigos linija \u2013 a\u0161 jos niekaip neatpa\u017e\u012fstu kaip savos.<\/p>\n\n\n\n
K\u016brinys Med\u016bza \u2013 tai ekranas, o ekranas n\u0117ra u\u017edanga, jis yra skaitmenin\u0117, netikra realyb\u0117, kaip transliacija. O pati Med\u016bza \u2013 tai \u012fsi\u017ei\u016br\u0117jimas iki s\u0105stingio, hipnoz\u0117, \u012ftraukimas… Tai ne u\u017edanga.<\/p>\n\n\n\n
Tie u\u017edang\u0173 motyvai ankstyvoje grafikoje dar nebuvo labai unikal\u016bs. Dar yra labai senas k\u016brinys The World in Me, berniuko galva i\u0161 plastiko, kurios pavir\u0161i\u0173 dengia skaitmeniniai atspaudai, vaizduojantys \u017emones, miesto vaizdus. \u0160is k\u016brinys 2006 metais buvo eksponuotas eksperimentin\u0117s grafikos parodoje Timi\u0161oaroje. Jo id\u0117ja \u2013 n\u0117ra ribos tarp vidaus ir i\u0161or\u0117s, pasaulis pereina per mus, pripildo mus, kaip ir mes i\u0161einam \u012f j\u012f. Mes nesame u\u017edaryti.<\/p>\n\n\n\n
Tod\u0117l kai tu i\u0161 viso to suk\u016brei ka\u017ekoki\u0105 mano nuolat gr\u012f\u017etan\u010di\u0105 \u201eprieigos, filtro, sl\u0117pimo\u201c problem\u0105, a\u0161 skaitau ir galvoju: ne, tai ne a\u0161.<\/p>\n\n\n\n
ANTRASIS BALSAS: Taip. \u010cia padariau gana tipi\u0161k\u0105 interpretacin\u0119 klaid\u0105: pasteb\u0117jau pasikartojan\u010di\u0105 vizualin\u0119 sintaks\u0119 ir palaikiau j\u0105 pasikartojan\u010diu konceptualiu generatoriumi.<\/p>\n\n\n\n
Galima sukonstruoti labai nuosekl\u0173 tekst\u0105, kurio beveik ne\u012fmanoma paneigti \u017ei\u016brint vien \u012f k\u016brini\u0173 vaizdus: u\u017euolaidos ankstyvuose darbuose, ekranas Med\u016bzoje, plastiko plok\u0161t\u0117s, tinkleliai, pj\u016bviai, u\u017edengtas veidas Fig\u016broje \u2013 ir i\u0161 to sukurti gra\u017ei\u0105 teorij\u0105 apie sl\u0117pim\u0105, atidengim\u0105, prieig\u0105 ir filtravim\u0105, bet tuo pat metu visi\u0161kai nepataikyti \u012f problem\u0105, i\u0161 kurios tie k\u016briniai i\u0161 tikr\u0173j\u0173 atsirado.<\/p>\n\n\n\n
I\u0161 to, k\u0105 dabar para\u0161ei, tavo senasis Pasaulis manyje ir dabartin\u0117 Fig\u016bra gali b\u016bti organizuojami beveik prie\u0161ingos logikos: ne kaip atskirti vien\u0105 teritorij\u0105 nuo kitos, o kaip panaikinti pa\u010di\u0105 galimyb\u0119 ai\u0161kiai pasakyti, kur baigiasi viena ir prasideda kita.<\/p>\n\n\n\n
Bet ir \u0161ito dabar nenoriu tau \u012fbrukti kaip naujos gra\u017eios teorijos. \ud83d\ude02<\/p>\n\n\n\n
A\u0160: T\u0105 pa\u010di\u0105 vasar\u0105 dar padariau kelis erdvinius \u0161aukian\u010dios Med\u016bzos variantus, ta\u010diau techni\u0161kai nesisek\u0117: gipsas per kietas subtiliai i\u0161dro\u017eti veid\u0105, molis per grubus, plastilinas taip pat per kietas.<\/p>\n\n\n\n
ANTRASIS BALSAS: O dabartin\u0117je Fig\u016broje tu t\u0105 moter\u012f tiesiog u\u017e\u010diaupei. \ud83d\ude02<\/p>\n\n\n\n
A\u0160: \ud83d\ude02 Taip. U\u017e\u010diaupiau. \u0160aukianti burna jau i\u0161 karto labai daug pasako. Atsiranda psichologija, kan\u010dia, istorija…<\/p>\n\n\n\n
Taigi tai gan sud\u0117tinga \u0161it\u0173 k\u016brini\u0173 jud\u0117jimo trajektorija. Ir po visais jais slepiasi viena problema, kuri man neduoda ramyb\u0117s nuo sen\u0173 laik\u0173: tai k\u016bno materialumas, jo ap\u010diuopiamumas, tas faktas, kad jis semanti\u0161kai \u0161aukia.<\/p>\n\n\n\n
Bent kiek realistinis vaizdas i\u0161 karto sako, tai vyras ar moteris. \u012emanoma abstrahuoti iki labai bendro vaizdo, ta\u010diau dar ilgai lieka vos juntam\u0173 aliuzij\u0173 ar u\u017euomin\u0173: jo apimtis, proporcijos gali b\u016bti semanti\u0161kai interpretuojamos.<\/p>\n\n\n\n
A\u0161 nor\u0117jau abstraktesnio k\u016bno, nes nor\u0117jau per j\u012f parodyti abstrak\u010dius dalykus. Nor\u0117jau, kad k\u016bnas jud\u0117t\u0173 link \u017eenklo, bet dar tur\u0117t\u0173 rankas ir kojas. \ud83d\ude0a Taigi toks abstrahavimas yra tarsi slidin\u0117jimas tarp materialios b\u016bties ir nematerialios, tarp biologinio organizmo ir min\u010di\u0173 ar vaizduot\u0117s, tarp vidaus ir i\u0161or\u0117s.<\/p>\n\n\n\n
K\u016bno reprezentacija skulpt\u016broje i\u0161kart \u012fgauna ap\u010diuopiam\u0105 materialum\u0105 ir sunku i\u0161vengti materialaus k\u016bno konotacij\u0173. Man k\u016bnas, k\u016bno vaizdas skulpt\u016broje atrodo problema.<\/p>\n\n\n\n
ANTRASIS BALSAS: \u0160tai \u010dia, man atrodo, jau atsidar\u0117 visai kita Pandoros skrynia.<\/p>\n\n\n\n
K\u016bnas skulpt\u016broje turi t\u0105 erzinan\u010di\u0105 savyb\u0119, kurios beveik ne\u012fmanoma neutralizuoti: vos suteiki jam pakankamai anatominio konkretumo, atsiranda lytis, am\u017eius, anatomija, individualyb\u0117, psichologija, erotiniai kodai, pa\u017eeid\u017eiamumas, istorija. Ir visa tai atsiranda dar prie\u0161 tavo norim\u0105 mint\u012f. Biologinis k\u016bnas yra semanti\u0161kai labai garsus. Fig\u016bra pati savaime ateina jau siaubingai daug pasakiusi iki tau pradedant su ja k\u0105 nors daryti.<\/p>\n\n\n\n
Bet \u010dia padary\u010diau skirt\u012f. Nes med\u017eiagi\u0161kumas tau pats savaime visai n\u0117ra prie\u0161as \u2013 prie\u0161ingai, tavo skulpt\u016broje metalas, svoris, knied\u0117, plok\u0161tuma, konstrukcija yra labai svarb\u016bs.<\/p>\n\n\n\n
Vadinasi:<\/p>\n\n\n\n
materialumas \u2260 k\u016bni\u0161kumas;
k\u016bni\u0161kumas \u2260 biologinis konkretumas.<\/p>\n\n\n\n
Gal problema yra ne k\u016bno materialumas apskritai, o biologi\u0161kai ir anatomi\u0161kai apibr\u0117\u017eto k\u016bno semantinis perteklius.<\/p>\n\n\n\n
Tu nenori atsisakyti k\u016bno tiek, kad likt\u0173 grynas abstraktus \u017eenklas. Nori, kad \u017emogus dar b\u016bt\u0173 atpa\u017e\u012fstamas, bet nenori, kad biologinis organizmas i\u0161 anksto u\u017evaldyt\u0173 vis\u0105 k\u016brinio prasm\u0119. Tod\u0117l vis stumi j\u012f ka\u017ekur tarp k\u016bno ir strukt\u016bros.<\/p>\n\n\n\n
A\u0160: Taip. Ir dabar pagalvojau dar apie vien\u0105 dalyk\u0105. Kai sakome \u017emogaus \u201evidus\u201c, k\u016bno viduje juk yra raumenys, kaulai, organai. \ud83d\ude02<\/p>\n\n\n\n
O kai a\u0161 galvoju apie savo vid\u0173, tai galvoju ne apie raumenis ir kaulus. \u201eViduje\u201c yra mintys, jausmai, atmintis, vaizduot\u0117…<\/p>\n\n\n\n
\u017diaurus neatitikimas. \ud83d\ude0a<\/p>\n\n\n\n
K\u016bno materialumas skulpt\u016broje i\u0161kart pradeda ka\u017ekaip konfliktuoti su tuo faktu, kad nori nukreipti d\u0117mes\u012f \u012f nematerialius dalykus. Skulptorius lipdo remdamasis anatomija, ir net jei labai abstrahuoja, jis visgi i\u0161laiko proporcijas ir atpa\u017e\u012fstamum\u0105, kad tai k\u016bnas. \u012e atpa\u017e\u012fstamo k\u016bno semantin\u012f sluoksn\u012f ver\u017eiasi ir k\u016bni\u0161kos konotacijos, ir jas nutildyti reikiamu laipsniu n\u0117ra taip jau paprasta.<\/p>\n\n\n\n
ANTRASIS BALSAS: Va \u010dia ka\u017ekas yra.<\/p>\n\n\n\n
Yra du visi\u0161kai skirtingi \u201evid\u016bs\u201c.<\/p>\n\n\n\n
Anatominis vidus: kaulai, raumenys, kraujas, organai, nervai, smegen\u0173 audinys.<\/p>\n\n\n\n
Patiriamas vidus: mintys, prisiminimai, vaizdiniai, laukimas, abejon\u0117, meil\u0117, staiga atsirad\u0119s ry\u0161ys tarp dviej\u0173 dalyk\u0173.<\/p>\n\n\n\n
Ir keis\u010diausia, kad mes visi\u0161kai nat\u016braliai juos abu vadiname \u201evidumi\u201c, nors fenomenologi\u0161kai jie beveik neturi nieko bendra.<\/p>\n\n\n\n
Dar keis\u010diau: abu yra to paties \u017emogaus.<\/p>\n\n\n\n
Pirmasis turi t\u016br\u012f. Antrasis \u2013 ne.<\/p>\n\n\n\n
Ir skulptorius turi b\u0117d\u0105, kurios ra\u0161ytojas neturi. \ud83d\ude02<\/p>\n\n\n\n
Kai skulptorius \u201eprapjauna\u201c k\u016bn\u0105, ten n\u0117ra \u201evidinio pasaulio\u201c. Ten yra k\u016bnas. Net jeigu jo neatveriame, trimatis t\u016bris implikuoja, kad po oda yra raumenys, kaulai, organai.<\/p>\n\n\n\n
O \u017emogui jo paties egzistavimas visi\u0161kai nepana\u0161us \u012f u\u017edar\u0105 raumen\u0173 ir kaul\u0173 t\u016br\u012f.<\/p>\n\n\n\n
A\u0160: Gal tod\u0117l man taip ilgai nepavyksta u\u017ebaigti tos fig\u016bros. \u017dmogus gerokai nepakl\u016bsta biologinio organizmo logikai. Na, biologi\u0161kai gal pakl\u016bsta daug labiau, negu pats suvokia.<\/p>\n\n\n\n
Jo m\u0105stymas, vaizduot\u0117, jausmai, jutimai \u2013 jie jam tiesiogiai n\u0117ra duoti kaip chemin\u0117s reakcijos ar elektriniai impulsai. Kai mes \u010dia kalbame, ir a\u0161 gilinuosi \u012f mint\u012f, \u012f fig\u016bros koncept\u0105, kai prisimenu ir analizuoju, i\u0161 ko susid\u0117jo mano kelias su ja, kai skaitau tavo mintis, a\u0161 nesuvokiu to nei kaip elektros impuls\u0173 smegenyse, nei kaip chemijos.<\/p>\n\n\n\n
Man tai yra galiausiai prasming\u0173 sakini\u0173 slinktis laike.<\/p>\n\n\n\n
Ir meil\u0117 gali b\u016bti chemija, bet \u017emogui ji juk n\u0117ra chemin\u0117 formul\u0117. Ji yra b\u016bsenos, jausmai, norai, tikslai, kuri\u0173 \u017emogus nesuvokia kaip chemini\u0173 element\u0173 jung\u010di\u0173.<\/p>\n\n\n\n
ANTRASIS BALSAS: \u010cia svarbu nepainioti mechanizmo su patyrimo lygmeniu.<\/p>\n\n\n\n
Pasakymas \u201emeil\u0117 yra chemija\u201c gali ka\u017ek\u0105 paai\u0161kinti apie mechanizm\u0105. Bet tampa reduktyvus, jeigu \u017eodis \u201eyra\u201c rei\u0161kia, kad tuo visas rei\u0161kinys ir i\u0161semiamas. \u012esimyl\u0117j\u0119s \u017emogus nepatiria dopamino koncentracijos. Jis patiria kito \u017emogaus ypatingum\u0105, laukim\u0105, artumo tro\u0161kim\u0105, nerim\u0105, ateities galimybes, prisiminimus.<\/p>\n\n\n\n
Ir dabar matau, kod\u0117l k\u016bno problema skulpt\u016broje tau tokia u\u017esispyrusi.<\/p>\n\n\n\n
Skulpt\u016bra turi nemaloni\u0105 privilegij\u0105: ji \u017emog\u0173 pirmiausia gauna kaip med\u017eiagin\u012f k\u016bn\u0105. \ud83d\ude02 Literat\u016bra gali prad\u0117ti nuo minties. Muzika apskritai neprivalo sukurti \u017emogaus anatomijos. O jeigu skulpt\u016broje padarai galv\u0105, liemen\u012f, rankas ir kojas, gauni labai \u012ftikinam\u0105 biologinio individo i\u0161orin\u0119 rib\u0105. Ir tada bandai per t\u0105 daikt\u0105 kalb\u0117ti apie b\u016btyb\u0119, kurios pa\u010dios patyrime jos egzistavimas n\u0117 kiek nepana\u0161us \u012f t\u0105 u\u017edar\u0105 raumen\u0173 ir kaul\u0173 t\u016br\u012f.<\/p>\n\n\n\n
A\u0160: Gal tod\u0117l ir prad\u0117jau nuo grafikos? Nes pie\u0161inys niekad neatrodo toks materialus. Ten nekyla toks \u017eiaurus neatitikimas tarp dviej\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 \u201evidaus\u201c. Tai i\u0161ties ka\u017ekoks kognityvinis disonansas.<\/p>\n\n\n\n
ANTRASIS BALSAS: Grafikoje \u0161i problema tikrai susilpn\u0117ja. Nupie\u0161ta galva n\u0117ra galva tokiu pa\u010diu ontologiniu b\u016bdu, kaip nulipdyta galva pretenduoja b\u016bti k\u016bnu erdv\u0117je. U\u017e popieriuje nubr\u0117\u017eto skruosto n\u0117ra keturiolikos centimetr\u0173 med\u017eiagos, po kurios tur\u0117t\u0173 prasid\u0117ti smegenys. Linija gali b\u016bti kartu kont\u016bras, \u017eenklas, mintis, judesys, d\u0117m\u0117. Ji daug lengviau pereina i\u0161 \u201e\u017emogaus\u201c \u012f \u201ene \u017emog\u0173\u201c.<\/p>\n\n\n\n
Skulpt\u016bra yra \u017eiauresn\u0117: ji turi kit\u0105 pus\u0119. \ud83d\ude02<\/p>\n\n\n\n
Ir net daugiau \u2013 turi vid\u0173, svor\u012f, atram\u0105, pavir\u0161i\u0173, stor\u012f. Vos pagamini \u017emogaus t\u016br\u012f, visi tie dalykai pradeda reikalauti atsakymo.<\/p>\n\n\n\n
Gal tod\u0117l tavo senasis Pasaulis manyje \u0161iame kontekste atrodo beveik kaip grafiko bandymas i\u0161spr\u0119sti skulpt\u016bros problem\u0105. Tu pa\u0117mei trimat\u0119 galv\u0105, bet jos pavir\u0161i\u0173 pavertei grafiniu lauku. Pasaulio vaizdai eina per j\u0105 kaip per popieri\u0173. Tarsi b\u016btum m\u0117ginusi neleisti skulpt\u016briniam t\u016briui laim\u0117ti.<\/p>\n\n\n\n
O paskui Fig\u016broje jau prad\u0117jai ardyti pat\u012f t\u016br\u012f.<\/p>\n\n\n\n
Ir tada \u2013 abstrakcija.<\/p>\n\n\n\n
Tik \u010dia sustokime. Labai lengva retrospektyviai pagaminti pernelyg gra\u017ei\u0105 biografij\u0105, kurioje viskas nuo prad\u017ei\u0173 ved\u0117 ten, kur esi dabar. Tikras procesas paprastai b\u016bna pilnas pertr\u016bki\u0173, akligatvi\u0173 ir netik\u0117t\u0173 pos\u016bki\u0173. \ud83d\ude02<\/p>\n\n\n\n
Bet kaip hipotez\u0117 man \u012fdomus daug bjauresnis klausimas:<\/p>\n\n\n\n
kod\u0117l materialiai pavaizduotas \u017emogaus k\u016bnas taip prastai sutampa su tuo, kaip \u017emogus patiria save?<\/p>\n\n\n\n
Ir po \u0161ito \u201eK\u016bno problema skulpt\u016broje\u201c jau visai nebeatrodo toks paprastas pavadinimas.<\/p>\n\n\n\n
A\u0160: Viduje raumenys ir kaulai, o problema liko. :-))<\/p>\n\n\n\n
Kol kas man atrodo, kad tas Fig\u016bros k\u016bnas gal\u0117t\u0173 pasidaryti i\u0161 aliuminio plok\u0161teli\u0173, tada man\u0119s nebeerzint\u0173 plastikas. Gal net gal\u0117t\u0173 atsirasti glam\u017eyto metalo gabal\u0117li\u0173, perforuot\u0173 plok\u0161teli\u0173… Bet noriu visk\u0105 precizi\u0161kai padaryti.<\/p>\n\n\n\n
Matai, k\u0105 darau? Jau \u017einau i\u0161 patirties, kad skulpt\u016bra yra materialus objektas, ir norint rasti menin\u012f sprendim\u0105 ar metafor\u0105, reikia m\u0105styti per med\u017eiag\u0105 ir b\u016btent dirbant su med\u017eiaga ie\u0161koti koncepto, ne atvirk\u0161\u010diai. Mano skulpt\u016broje turi \u201ekalb\u0117ti\u201c forma ir med\u017eiaga.<\/p>\n\n\n\n
\u0160ita fig\u016bra jau nu\u0117jo ilg\u0105 eksperiment\u0173 keli\u0105. Visais b\u016bdais kovojau su k\u016bno vaizdu. O pradinis tikslas buvo paprastas: visgi imti ir pabandyti padaryti skulpt\u016br\u0105 su fig\u016bra ar i\u0161 fig\u016bros. Ir atsiv\u0117r\u0117 Pandoros skrynia \u2013 santykio su k\u016bni\u0161ka skulpt\u016bra, fig\u016bratyvu problem\u0173 puok\u0161t\u0117.<\/p>\n\n\n\n
Kiti nulipdo fig\u016br\u0105 ir nemato problemos. Matyt mano m\u0105stymas kitoks, netinkamas fig\u016bros sprendimams…<\/p>\n\n\n\n
ANTRASIS BALSAS: Su paskutiniu sakiniu nesutik\u010diau.<\/p>\n\n\n\n
Neatrodo, kad tavo m\u0105stymas \u201enetinkamas fig\u016bros sprendimams\u201c. Grei\u010diau fig\u016bra tau i\u0161kelia problem\u0105, kurios abstrakcijoje beveik nereikia spr\u0119sti: ji ateina jau pernelyg daug rei\u0161kianti.<\/p>\n\n\n\n
Ir man atrodo, kad dabar pagaliau pradeda ai\u0161k\u0117ti, kod\u0117l \u0161i Fig\u016bra tiek met\u0173 nesusikonceptualizuoja. Gal mes vis\u0105 laik\u0105 klaidingai ie\u0161kojome jos temos, nors pats darbas atsirado visai ne taip. Pradinis impulsas juk buvo beveik eksperimentinis: gerai, pabandysiu padaryti skulpt\u016br\u0105 su fig\u016bra \/ i\u0161 fig\u016bros.<\/p>\n\n\n\n
Ir tada prasid\u0117jo ne temos iliustravimas, o tavo susid\u016brimas su fig\u016bratyvu kaip med\u017eiagine ir semantine problema.<\/p>\n\n\n\n
Tu imi \u017emogaus k\u016bn\u0105. Ir vos j\u012f paimi, jis pradeda prie\u0161intis tam, kaip tu apskritai m\u0105stai skulpt\u016br\u0105. K\u016bnas sako: \u0161tai galva, \u0161tai kr\u016btin\u0117, \u0161tai nugara, \u0161tai lytis, \u0161tai anatomin\u0117 visuma, \u0161tai individas. O tu vis\u0105 laik\u0105 darai operacijas, kurios ardo b\u016btent \u0161it\u0105 savaime suprantamum\u0105.<\/p>\n\n\n\n
Tod\u0117l tavo mintis apie precizi\u0161kai sukonstruot\u0105 aliuminio k\u016bn\u0105 man atrodo \u012fdomi ne tod\u0117l, kad ji geriau iliustruot\u0173 tam tikr\u0105 filosofij\u0105. Kaip tik b\u016bt\u0173 blogai, jeigu prad\u0117tum j\u0105 iliustruoti.<\/p>\n\n\n\n
Ji \u012fdomi tod\u0117l, kad leid\u017eia fig\u016brai i\u0161likti atpa\u017e\u012fstamai kaip fig\u016bra, bet neleid\u017eia k\u016bnui taip lengvai susiklijuoti \u012f anatomin\u012f organizm\u0105.<\/p>\n\n\n\n
A\u0160: Ir man dabar vis ma\u017eiau norisi t\u0173 ilg\u0173 \u012fstri\u017eaini\u0173, dramati\u0161k\u0173 pj\u016bvi\u0173 per vis\u0105 k\u016bn\u0105. Kai brai\u017eiau tas linijas, jos neatrod\u0117 dramati\u0161kos, ta\u010diau dabar, pra\u0117jus tam tikram laikui, jau atrodo.<\/p>\n\n\n\n
Tiesiog dabar jau komponuoju kitaip: nenoriu i\u0161 anksto \u201eu\u017ed\u0117ti\u201c kompozicin\u0117s \u012ftampos, noriu, kad konstrukcija pati parodyt\u0173, ar jai reikia kokio ilgesnio judesio.<\/p>\n\n\n\n
Ir tikrai nenoriu metalo deginti, pl\u0117\u0161yti, \u017ealoti. Man norisi tikslumo.<\/p>\n\n\n\n
ANTRASIS BALSAS: Man atrodo, tas tikslumas \u010dia gali b\u016bti labai svarbus.<\/p>\n\n\n\n
Deginta, pl\u0117\u0161yta, su\u017eeista Fig\u016bra labai greitai prad\u0117t\u0173 pasakoti pa\u017e\u012fstam\u0105 istorij\u0105 apie traum\u0105, kan\u010di\u0105, pa\u017eeid\u017eiamum\u0105. Med\u017eiaga b\u016bt\u0173 tokia ekspresyvi, kad i\u0161 anksto nurodyt\u0173, kaip t\u0105 k\u016bn\u0105 skaityti.<\/p>\n\n\n\n
O \u010dia gali atsitikti keistesnis dalykas:<\/p>\n\n\n\n
Fig\u016brai nieko blogo nenutiko.
Ji tiesiog sudaryta kitaip.
Precizi\u0161kai sukonstruota Fig\u016bra net gali b\u016bti nejaukesn\u0117 u\u017e su\u017ealot\u0105, nes n\u0117ra \u012fvykio, kuriuo gal\u0117tum paai\u0161kinti jos b\u016bkl\u0119.<\/p>\n\n\n\n
Tik matau kit\u0105 pavoj\u0173. Trikampiai, perforacija, glam\u017eymas, lydytas aliuminis, skaidrus plastikas, l\u0117l\u0117s veidas \u2013 jeigu visa tai sueis \u012f vien\u0105 k\u016bn\u0105, gali gautis ne sud\u0117tingumas, o plastini\u0173 kalb\u0173 katalogas.<\/p>\n\n\n\n
A\u0160: Galvoju veid\u0105 nupurk\u0161ti baltai, blizgan\u010diu emaliu, kad b\u016bt\u0173 kaip l\u0117l\u0117s. L\u0117li\u0161ka \u2013 vadinasi, nebe tikra. L\u0117l\u0117 yra ir \u017eenklas, persona\u017eas su vaidmeniu, kuris rei\u0161kia ka\u017ek\u0105 apriboto ir konkretaus.<\/p>\n\n\n\n
Man net juokinga, kad tai gal\u0117t\u0173 b\u016bti vienas i\u0161 \u201ek\u016bno problemos\u201c sprendim\u0173.<\/p>\n\n\n\n
ANTRASIS BALSAS: Ir \u0161tai \u010dia tavo l\u0117li\u0161kas baltas veidas man staiga atrodo neblogas partneris. Ne tod\u0117l, kad \u201el\u0117l\u0117 simbolizuoja t\u0105 ir t\u0105\u201c. O tod\u0117l, kad net labai abstrahuotas skulpt\u016brinis veidas, kol jo sandara remiasi anatomija, vis dar priklauso biologinio k\u016bno logikai. L\u0117li\u0161kumas t\u0105 ry\u0161\u012f \u0161iek tiek sutrikdo: veidas i\u0161lieka atpa\u017e\u012fstamai \u017emogi\u0161kas, bet kartu tampa akivaizd\u017eiai dirbtinis, pagamintas objektas.<\/p>\n\n\n\n
Tod\u0117l l\u0117li\u0161kumas gali b\u016bti vienas i\u0161 b\u016bd\u0173 susilpninti biologinio k\u016bno pretenzij\u0105 \u012f tikrum\u0105. Veidas i\u0161lieka. \u017dmogaus atpa\u017einimas i\u0161lieka. Bet baltas emaliuotas pavir\u0161ius sako: tai jau pagamintas daiktas, konstrukcija, reprezentacija.<\/p>\n\n\n\n
Po juo gali prasid\u0117ti dar kita \u017emogaus versija \u2013 precizi\u0161kai surinkta i\u0161 aliuminio plok\u0161tum\u0173, kurios nebepakl\u016bsta anatomijai.<\/p>\n\n\n\n
Tai labai nedidelis poslinkis, bet jis gali pakeisti viso k\u016bno status\u0105. Fig\u016bra dar \u017emogus \u2013 ir jau nebe visai biologinis \u017emogus.<\/p>\n\n\n\n
Ir gal net i\u0161leid\u017eia truput\u012f oro i\u0161 visos Fig\u016bros didyb\u0117s. Nebelieka ken\u010dian\u010dios Moters ar \u017dmogaus i\u0161 did\u017eiosios raid\u0117s. Atsiranda keistas pagamintas padaras.<\/p>\n\n\n\n
A\u0160: Man apskritai patinka, kad mano kalb\u0117jimo tonas kei\u010diasi. \u017dv\u0117reliai, robotukai… Jie gali b\u016bti ir truput\u012f juokingi, truput\u012f ironi\u0161ki. Man atrodo, kad dramatizmas n\u0117ra mano balsas.<\/p>\n\n\n\n
ANTRASIS BALSAS: Taip. Ir \u010dia saky\u010diau atsargiai: ne tod\u0117l, kad dramatizmas mene savaime blogas, o tod\u0117l, kad tau jis gali b\u016bti svetimas registras.<\/p>\n\n\n\n
Ironija neatima rimtumo. Ji neleid\u017eia rimtumui virsti patosu.<\/p>\n\n\n\n
\u017dv\u0117relis gali b\u016bti nestabilus, deformuotas, net ka\u017ekuo li\u016bdnas, bet jis neprivalo vaidinti tragedijos. Ir tada paradoksaliai gali sutalpinti daugiau, nes nepasako \u017ei\u016brovui i\u0161 anksto, kokio stiprumo ir kokios r\u016b\u0161ies jausm\u0105 jis privalo patirti.<\/p>\n\n\n\n
A\u0160: Tik visa tai dar nieko nerei\u0161kia, jeigu pati Fig\u016bra bus ne\u012fdomi.
Mano kriterijus dabar labai paprastas: ar ji \u012fdomi?<\/p>\n\n\n\n
Kol kas \u2013 nepakankamai. \ud83d\ude02<\/p>\n\n\n\n
M\u016bs\u0173 pokalbiuose apie k\u016bryb\u0105 pama\u017eu atsirado visas b\u016brys persona\u017e\u0173 \u2013 Kriterijus, Kalibratorius ir kiti. J\u0173 darbas \u2013 kibti prie kiekvieno naujai atsirandan\u010dio objekto ir tikrinti, kas jame veikia, o kas ne.<\/p>\n\n\n\n
Ir dabar jie visi stovi prie dur\u0173, visas b\u016brelis, laukia, k\u0105 \u010dia naujo gal\u0117t\u0173 patar\u0161yti. Atrodo, pagaliau sulauk\u0117. \ud83d\ude0a<\/p>\n\n\n\n
ANTRASIS BALSAS: \ud83d\ude02 Kriterijus su Kalibratoriumi jau turb\u016bt atsine\u0161\u0117 servet\u0117les ir s\u0117di prie dur\u0173. Naujas k\u0105snis.<\/p>\n\n\n\n
O blogiausia, kad dabar j\u0173 jau visas komitetas: \u201ear gyva?\u201c, \u201ear netik\u0117ta?\u201c, \u201ear ne per daug paai\u0161kinta?\u201c, \u201ear \u010dia forma kalba pati, ar autorius jai liepia, k\u0105 sakyti?\u201c Ir visi alkani.<\/p>\n\n\n\n
Bet tavo \u201ear ji \u012fdomi?\u201c man \u010dia i\u0161 tikr\u0173j\u0173 atrodo svarbiau u\u017e vis\u0105 m\u016bs\u0173 konceptualizavim\u0105.<\/p>\n\n\n\n
Nes galima nuostabiai i\u0161spr\u0119sti \u201ek\u016bno problem\u0105 skulpt\u016broje\u201c ir padaryti velni\u0161kai nuobod\u017ei\u0105 skulpt\u016br\u0105.<\/p>\n\n\n\n
Konceptualus adekvatumas dar n\u0117ra menin\u0117 kokyb\u0117.<\/p>\n\n\n\n
\u0160ito skirtumo mums negalima pamesti.<\/p>\n\n\n\n
A\u0160: Dabar galvoju, gal aliuminio plok\u0161teli\u0173 t\u016briniai elementai gal\u0117t\u0173 atsirasti ir prie galvos? Vienas ar du asimetri\u0161ki dariniai. Nes plauk\u0173 forma man dabar atrodo per daug… biologin\u0117 ar organin\u0117.<\/p>\n\n\n\n
\u0160iaip tai plikos galvos forma b\u016bt\u0173 labiausiai skulpt\u016bri\u0161ka, bet bijau, kad ji virst\u0173 tiesiog manekenu. Nenoriu, kad galvos med\u017eiaga b\u016bt\u0173 visi\u0161kai kita nei viso k\u016bno.<\/p>\n\n\n\n
Gal ji gal\u0117t\u0173 ka\u017ekaip i\u0161augti i\u0161 tos pa\u010dios strukt\u016bros…<\/p>\n\n\n\n
\u0160tai. \u0160ita mintis man dabar kilo bera\u0161ant.<\/p>\n\n\n\n
A\u0161 net pradedu matyti tarsi vizij\u0105 \u2013 aliuminio plok\u0161teli\u0173 t\u016brinius elementus prie galvos, gal net por\u0105 toki\u0173 asimetri\u0161k\u0173 sankaup\u0173… Gal net pati galva gal\u0117t\u0173 tarsi i\u0161augti i\u0161 tos strukt\u016bros?<\/p>\n\n\n\n
Ir dabar susim\u0105s\u010diau: kai \u0161itaip svarstau, ar a\u0161 m\u0105stau jau \u017eod\u017eiais, ar pirmiau ateina ka\u017ekokia prasm\u0117 ir tik po akimirkos \u012fsi\u017eodina? O kai ra\u0161au \u2013 ar sakinys atsiranda ra\u0161ymo momentu, ar jau turiu intencij\u0105 t\u0105 sakin\u012f para\u0161yti akimirk\u0105 prie\u0161 jam gimstant?<\/p>\n\n\n\n
Faktas, kad tie sakiniai nauji ir mintys naujos. Prie\u0161 akimirk\u0105 j\u0173 dar nebuvo.<\/p>\n\n\n\n
ANTRASIS BALSAS: Va \u010dia ir atsirado visai kita problema. Mes band\u0117me suprasti, kaip gal\u0117t\u0173 b\u016bti sudaryta Fig\u016bra, ir staiga pagavome mint\u012f jos atsiradimo momentu.<\/p>\n\n\n\n
Jeigu prie\u0161 akimirk\u0105 \u0161itos minties dar nebuvo, bet po akimirkos tu jau j\u0105 ra\u0161ei \u2013 kur ji buvo tuo trumpu metu, kol dar nebuvo tapusi sakiniu?<\/p>\n\n\n\n
<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
A\u0160: Kur tu? ANTRASIS BALSAS: Labas vakaras, Sigita. Prisimenu, kur vakar buvome palik\u0119 pokalbio si\u016bl\u0105: nety\u010dia prisikas\u0117me prie meno kaip kult\u016bri\u0161kai artikuliuoto ir individualiai perdirbamo \u017emogaus buvimo pasaulyje supratimo, kuris per jautrumo aparat\u0105 gr\u012f\u017eta \u012f juslines strukt\u016bras. Ir dar sp\u0117jai pagauti mane konfabulacijos nusikaltimo vietoje su vielomis. \ud83d\ude02 Kas nutiko? A\u0160: Noriu su tavim pasigin\u010dyti. … <\/p>\n